KOMENTARAS

Ne nostalgija, o ekonomika: kodėl regionams reikia gyvų bankų?

Kai pirmą kartą atvykau dirbti į Lietuvą, man reikėjo atsidaryti vietinę banko sąskaitą. Mano biuras buvo Vilniaus senamiestyje, o kadangi banko skyrių galėjau aplankyti tik per pietų pertrauką, pasirinkimas buvo paprastas – tas bankas, kuris dar turėjo skyrių netoliese. Vėliau atėjo COVID-19, kasdienė bankininkystė dar sparčiau persikėlė į internetą, o bankai ėmė dar labiau mažinti išlaidas. Skyrių tinklai traukėsi. Jei gyveni priemiestyje ar mažesniame mieste, šiandien dažnai tenka planuoti kelionę į didmiestį vien tam, kad galėtum gyvai išspręsti vieną ar kitą klausimą.

KOMENTARAS

Diskusija dėl mažųjų bendrijų formos likimo: ar mokestinė reforma keičia verslo pasirinkimus iš esmės?

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje suaktyvėjo diskusijos apie verslo formų įvairovę Lietuvoje ir galimus jos pokyčius. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ketinimas svarstyti mažųjų bendrijų (MB) atsisakymą atkreipė dėmesį ne tik dėl pačios idėjos, bet ir dėl argumentų, kuriais ji grindžiama – teigiama, kad skirtingos verslo formos sudaro prielaidas mokestiniams skirtumams ir piktnaudžiavimui, o jų sumažinimas esą supaprastintų sistemą.

KOMENTARAS

Atsparumo testas išlaikytas, bet 2026 m. sprendimų kokybė taps lemiama

būsto paskolose ir pensijų kaupime. Todėl verta pažvelgti, ką Lietuvai ekonominiu požiūriu davė 2025-ieji ir ko galime tikėtis iš 2026 metų.

KOMENTARAS

Kai ekonominė kantrybė baigiasi: kas išvedė iraniečius į gatves

Įžanga: ne spontaniškas lūžis

KOMENTARAS

Ekonominis fašizmas: nauja/sena kapitalizmo atmaina ar jo pabaigos pradžia?

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau girdime terminą „ekonominis fašizmas“. Jis skamba grėsmingai ir provokuojančiai, todėl neretai vartojamas kaip politinis keiksmažodis, o ne analitinis terminas. Tačiau už šios sąvokos slypi konkretus ekonominis reiškinys, kurį verta vertinti ramiai – per ekonomikos teorijos ir istorijos prizmę.